REKLAMJOUSTE: Satelito nuotraukų palyginimas: Rusijos 152 brigada Kaliningrade 2012-aisiais (kairėje) ir 2014-aisiais (dešinėje)

Penktadienį, spalio 7 d., Estijos valstybinis transliuotojas pranešė, kad Rusijos Baltijos laivynas plukdo “Iskander” raketų sistemą į Kaliningradą. Estijos transliuotojas šaltinį įvardijo kaip “vyriausybės tarnautoją”. Apie tai pirmoji pranešė Estijos nuolatinė misija prie NATO Twitter paskyroje:

Galimas “Iskander” raketų dislokavimas Kaliningrade ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu pavojumi NATO, ypatingai Lenkijai ir Lietuvai. Rusijos valdininkai, įskaitant tuometinį prezidentą D. Medvedevą, dažnai grasino patalpinti raketas Kaliningrade kaip atsaką į NATO priešraketinės gynybos sistemą Europoje.

2015–ųjų gegužę, majoras generolas Michailas Matvieskis, tuometinis Rusijos strateginių raketų ir artilerijos pajėgų vadas, teigė, kad raketų brigada su “Iskander” raketų sistema Kaliningrade bus dislokuota iki 2018-ųjų metų. Taigi, “Iskander” raketinių sistemų perkėlimas į Kaliningradą praeitą savaitę padidino įtampą regione, tačiau nebuvo netikėtas.

Laivas

Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, raketinės sistemos buvo perplukdytos “Ambal” keltu, užregistruotu kompanijos AnRussTrans vardu, laivo IMO numeris — 8807416.

‘Vesselfinder.com’ duomenis, “Ambal” keltas į Baltiysk uostą atplaukė 20:00 vietos laiku penktadienį, spalio 7 dieną.

Kelionės tikslas

Penktadienį “Iskander” raketinė sistema Kaliningrade atsidūrė jau ne pirmą kartą. 2014-ųjų gruodį žiniasklaida pranešė apie “Iskander” raketinių sistemų dislokavimą Kaliningrade karinių treniruočių tikslais. Tas pats pasikartojo ir 2015-ųjų kovą. Abu kartus Rusijos pareigūnai patvirtino, kad “Iskander” raketinės sistemos buvo nugabentos atgal į Rusiją pasibaigus karinėms treniruotėms. Tačiau panašu, kad šį kartą taip nenutiks.

Manoma, kad Iskander raketinės sistemos bus dislokuotos 152-oje raketų brigadoje, įsikūrusioje Černiakovsko rajone, Kaliningrade (brigados karinio vieneto numeris — 54222, brigados koordinatės 54°38’57.0″N 21°49’19.0″E. Manoma, kad šiuo metu brigada turi OTR-21 “Tochka” trumpo nuotolio balistines raketas. Jų pakeitimas į “Iskander” raketines sistemas reikšmingai pagerintų brigados pajėgumus.

Tačiau nors brigada ir gali tikėtis naujos įrangos, pati karinė bazė išlieka neliesta nuo 2014-ųjų. Tai iliustruoja dviejų metų senumo satelito vaizdai. Žemiau rasite satelito nuotraukas (gautas iš Google Earth) 05.08.2012 ir 25.05.2014 (naujausios). 2014-ųjų nuotraukoje matoma struktūra raudoname kvadrate, kurios ten nebuvo 2012-aisiais.Tai galimai indikuoja plėtimąsį karinėje bazėje:

Tačiau įsižiūrėjus geriau, matyti, kad minėtoji struktūra buvo ten ir 2005-aisias, bet buvo dalinai nugriauta ir atstatyta laikotarpiu tarp 2005-ųjų ir 2011-ųjų, ir tuomet vėl pakeista 2014-aisiais.

Naujausia bazės satelitinė nuotrauka šiai dienai jau yra dviejų metų senumo ir negali padėti tiskliai įvertinti situacijos karinėje bazėje.

Kremliaus patvirtinimas

Spalio 8d. Rusijos Krašto Apsaugos Ministerija (KAM) patvirtino, kad “Iskanderiai” buvo išsiųsti į Kaliningradą, pridėdama, kad tai buvo eilinis pasiruošimas karinėms treniruotėms. Atrodytų, kad šis “Iskanderių” pervežimas panašus į seniau įvykusius laikinus “Iskanderių” dislokavimus Kaliningrade.

Lietuvos ir Lenkijos šis pranešimas nenuramino. Lenkijos užsienio reikalų ministras Antoni Masierewicz sakė, kad šis Iskanderių dislokavimas yra “labia neraminantis”. Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pastebėjo, kad Iskanderių dislokavimas “veikiausiai pažeidžia tarptautines sutartis, kurios limituoja balistinių raketų, su didesniu nei 500 km nuotoliu, dislokaciją”.

Tuo pačiu metu, Rusijos krašto apsaugos ministerija bandė sumenkinti šio įvykio reikšmę. Ministerijos atstovas spaudai majoras generolas Igoris Konašenkovas pakomentavo situaciją, sakydamas, kad Iskanderiai yra mobilios raketų sistemos, kurios dažnai perkeliamos į skirtingas teritorijas ir esą Rusija šio dislokavimo nė nemėgina slėpti.

Majoras generolas Konašenkovas taip pat pabrėžė, kad tai labai dažnas įvykis, ir kad “karinio pasirengimo kontekste, raketinės brigados rengia mobilumo treniruotes ištisus metus”.

Konašenkovas teigė, kad Rusijos karinės pajėgos specialiai eksponavo “Iskanderius” prieš įkeldamos jas į “Ambal” keltą būtent tuo metu, kai amerikiečių palydovas skrido virš Ust-Luga uosto. “Mes norėjome geriau suprasti amerikiečių palydovo nustatymus ir pajėgumus”, sakė I. Konašenkovas.

Rusijos krašto apsaugos ministerija neatskleidė, kur “Iskander” raketų sistemos bus dislokuotos, bet teigė, kad jie bus siunčiami iš bazės į bazę apmokymams.

Rusijos socialiniai tinklai džiūgaudami pasitiko naujienas apie “Iskanderių” dislokaciją Kaliningrade. Nemažai komentatorių, kaip pavyzdžiui “News Front” naujienų portalas, siejamas su pro-Rusiškais separatistais Ukrainoje, gyrė Rusijos kariuomenę už amerikiečių pergudravimą:

“Iskanderiai”, pasirodo, buvo tik masalas amerikiečių palydovui. Pranešimai apie tai, ko labiausiai bijo Vakarai — “Iskanderio” raketinių sistemų Kaliningrade — tapo realybe. Rusijos krašto apsaugos ministerijos komentaras patvirtino vakarietiškos žiniasklaidos pranešimus, kad “Iskanderiai” buvo dislokuoti Kaliningrade tam, kad strategiškai pažemintų Amerikos prezidentą.”

Šis komentaras iš Vkontakte paskyros “JAV remia globalų terorą” aptarė įvykio pasėkmes Latvijai, kuri penktadienį pranešė apie padidintą karinio pasirengimo lygį.

“Latvijos armija padidino savo parengties lygį dėl keleto “Iskanderių”. Baltijos šalys pačios ieško problemų. Jos yra persigandusios, bet toliau jų ieško. Kiek kartų Rusijos KAM bandė derėtis su Baltijos šalimis, palikdama Kaliningradą be balistinių raketų sistemų? Jie visada bijojo “Iskanderių”, vis dar jų bijo.”

Kremliaus propagandos tinklalapis Sputnik News taip pat aiškino Latvijos karinės parengties lygio padidinimą kaip atsaką į Rusijos “Iskanderių” dislokaciją Kaliningrade:

Tiesa ta, kad Latvija pranešė apie karinės parengties lygio padidinimą dar penktadienį, prieš pasirodant naujienoms apie “Iskanderių” siuntimą į Kaliningradą. Pranešimas spaudai (latvių kalba) teigė, kad parengties lygio padidinimas buvo atsakas į Rusijos karinius veiksmus regione, įskaitant specialiųjų pajėgų treniruotes Baltarusijoje ir Rusijoje, MiG-29 pergabenimą iš Kursko į Kaliningradą, karines pratybas, tarp kurių yra ir pratybos su “Iskanderiais” Ivanovo regione (112-oji taktinė brigada) ir Lugoje (26-oji taktinių raketų brigada), bei trijų karinių Rusijos lėktuvų skrydžiai šalia Latvijos oro erdvės.

“Šių incidentų kontekste, sausomos, jūros ir oro erdvės patruliavimas buvo sustiprintas” — teigė Latvijos KAM pranešimas spaudai.

Keturi dalykai yra akivaizdūs iš paminėtų reakcijų ir naujienų apžvalgų. Pirma, Iskanderių dislokacija atrodo laikina, kaip panašūs anksčiau vykę dislokavimai praeityje. Nors pastarasis ir sukėlė stiprią reakciją penktadienį ir šeštadienį, “Iskanderių” dislokacija neatrodo kaip permanentinis eskalacijos ženklas.

Antra, Rusijos KAM, atrodo, bando stabdyti įtampos augimą. Savo paaiškinime KAM teigia, kad tai tik eilinis perkėlimas, kuris buvo išpūstas neinformuotų žurnalistų. Atrodo, KAM bando riboti, o ne didinti tolimesnį santykių atšalimą su kaimynais.

Trečia, teiginys, kad “Iskanderiai” nebuvo slėpiami tam, kad būtų pastebėti amerikiečių palydovo, buvo raportuotas tik Rusijos žurnalistų. Pirmosios naujienos apie “Iskanderių” pervežimą į Kaliningradą atėjo iš Estijos nacionalinio transliuotojo EER penktadienį. EER straipsnis teigė, kad jų šaltinis — vyriausybės darbuotojas. Naujienų agentūra “Reuters” vėliau patvirtino, kad neįvardintas šaltinis — amerikiečių žvalgybos ekspertas. Tolimesni žiniasklaidos pranešimai šeštadienį įvardijo Konašenkovą kaip vienintėlį šaltinį, kuris teigė, kad “Iskanderiai” specialiai nebuvo slepiami tam, kad KAM sužinotų daugiau apie amerikiečių satelito pajėgumus (daug Konašenkovo ankstesnių pasisakymų pasirodė esantys melagingi, kaip, pavyzdžiui, jo komentarai apie Sirijos humanitarinės pagalbos envojų ir MH17).

Ketvirta, jei Konašenkovas sako tiesą, KAM sprendimas atskleisti savo ‘sėkmingą triuką’ yra neįtikėtinas. Ginklų sistemos kaip masalo naudojimas siekiant pergudrauti kitos šalies žvalgybinę sistemą yra galimas paaiškinimas. Neaišku tik tai, dėl ko Rusija atskleidė savo kortas užuot nutylėjusi ir panaudojusi tą patį triuką dar kartą ateityje.

Tam yra du galimi paaiškinimai. Pirmas, tai buvo bandymas sukelti dvejonę JAV žvalgyboje ir sulėtinti jų sprendimų priėmimą ateityje. “Cha-cha, mes apgavome jus, kitą kartą pagalvokite du kartus”.

Antras, “Iskanderis” buvo pastebėtas JAV satelitų dėl Rusijos aplaidumo, ir Konašenkovas bandė nuslėpti tai ir sumažinti įtampą, sukurdamas teoriją, kad taip buvo planuota iš anksto.

Dabar bus labai svarbu pastebėti, ar Rusijos pareigūnai praneša apie “Iskanderių” išvykimą iš Kaliningnrado “treniruočių pabaigoje”, kaip tai nutiko praeityje. Tai leis suprasti, ar Rusija nori sumažinti, ar padidinti įtampą Baltijos jūros regione.

Suomijos-Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo fone

Pranešimai apie “Iskander” raketų sistemų dislokavimą Kaliningrade pasirodė tuo metu, kai įtampa Baltijos jūros regione smarkiai auga.

Penktadienį Estijos delegacija prie NATO parašė tweet’ą, kad Estijos URM pakvietė Rusijos ambasadorių, kad šis pasiaiškintų dėl Estijos oro erdvės pažeidimo.

Dieną anksčiau Suomijos krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad per septynias valandas ministerija užfiksavo du Rusijos karinius lėktuvus, galimai pažeidusius Estijos oro erdvę. Ministerija taip pat patvirtino, kad Suomijos sienos apsaugos tarnyba tirs šį incidentą. Ministerijos pareiškime minima, kad ketvirtadienį Rusijos karinė aviacija virš Baltijos jūros buvo kaip niekada intensyvi.

Suomijos oro erdvės pažeidimai nutiko tik kelios valandos prieš Suomijai pasirašant dvišalę bendradarbiavimo sutartį su JAV.

Konfrontacijos tendencija

Šie incidentai yra dalis naujos konfrontacijos bangos tarp Rusijos ir NATO šalių Baltijos jūros regione, kurie suintensyvėjo nuo to laiko, kai NATO nusprendė dislokuoti 4,000 karių trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kad užtikrintų Aljanso rytų flango saugumą.

Kremlius šį sprendimą suprato kaip priešišką aktą prieš Rusijos Federaciją ir pažadėjo atsakyti tuo pačiu. Žemiau pateiktas žemėlapis rodo visus incidentus, kurie įvyko per pastaruosius tris mėnesius, kurių metu Rusijos karinės pajėgos surengė didelio masto ar netikėtas karines pratybas, Rusijos kariniai laivai plaukė netoli NATO vandenų, ar Rusijos kariniai lėktuvai buvo užfiksuoti Baltijos šalių oro erdvėje.

Liepa

Liepą, kai sprendimas dislokuoti NATO karius Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo priimtas, įvyko bent penki tokie incidentai. Rusų šnipas buvo nuteistas už bandymus papirkti Lietuvos pareigūnus, kad šie įmontuotų pasiklausimo įrangą LR Prezidentės D. Grybauskaitės namuose.

Tą pačią dieną, kai sprendimas siųsti karius į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją buvo priimtas, Rusų bombonešis IL-22 prisiartino prie Latvijos sienos. Po kelių dienų, NATO lėktuvas užfiksavo rusų karinį lėktuvą skrendant be atsakiklių virš Baltijos jūros.

(Lėktuvas be atsakiklių tampa ‘nematomu’ civiliniams lėktuvams, kurie neturi aukštųjų technologijų radarų, reikalingų tokiam lėktuvui pastebėti. Toks ‘nematomumas’ kartu su labai nereguliariais skrydžių maršrutais kelia rimtą grėsmę civlinei aviacijai.)

Tuo tarpu, Baltijos jūroje, liepos 17 ir 23 dienomis Rusijos kariniai laivai buvo pastebėti plaukiantys vos penkių jūrmylių atstumu nuo Latvijos teritorinių vandenų. Latvijos ginkluotosios pajėgos paskelbė apie tai Twitteryje. Liepos 29d. Latvijos pajėgos pranešė apie “Steregushchy” klasės korvetę, kuri plaukė 2.5 jūrmylių atstumu nuo Latvijos teritorinių vandenų.

Iš viso, per paskutines liepos savaites, Latvijos pajėgos pranešė apie 14 Rusijos karinių laivų pasirodymų netoli šalies teritorinių vandenų (tarp 2 ir 25 jūrmylių atstumu). Vienas iš tų laivų buvo povandeninis “Kilo” klasės laivas. Šie incidentai parodo didėjantį Rusijos karinį aktyvumą regione.

Rugpjūtis

Rugpjūtį Rusijos kariniai lėktuvai buvo užfiksuoti skrendantys virš Baltijos jūros oro erdvės be atsakiklių keturis kartus — rugpjūčio1d, 16d, 30d, ir 31d. Rugpjūčio 12d. Rusijos Vakarų karinėje apygardoje (prie Baltijos šalių ir Lenkijos sienų) buvo paskelbta aukšta parengtis; tą pačią dieną NATO Baltijos misija pastebėjo Rusijos karinį lėktuvą netoli Latvijos oro erdvės. Rugpjūčio 16 ir 17 dienomis Rusija surengė karines pratybas — vienas jūroje, kitas sausumoje. Abejos pratybos vyko netoli Rusijos sienos su Lenkija. Rugpjūčio 25d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė patikrinti kariuomenės parengtį keliose karinėse apylinkėse, tarp kurių buvo ir Vakarinė karinė apygarda Baltijos šalių pašonėje.

Rugsėjis

Rugsėjį Rusijos kariniai lėktuvai buvo pastebėti skrendantys per Baltijos jūros erdvę be atsakiklių trylika kartų: du kartus rugsėjo 2d. ir 22d., vieną kartą rugsėjo 4, 9, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20 ir 23 dienomis. Be to, rugsėjo 3d. Rusijos povandeniniai ir kariniai laivai priartėjo prie Latvijos vandenų. Rugsėjo 6d. Estija apkaltino Rusijos AN-72 lėktuvą pažeidus jos oro erdvę. Vokiečių lėktuvas, tuo metu skridęs į Amario bazę, užfiksavo rusišką TU-134 lėktuvą ir du SU-27 naikintuvus, skridusius be atsakiklių.

Šaltas vanduo, karšta situacija

Šiame konteskte, Rusijos “Iskanderių” išsiuntimas į Kaliningradą nėra stebinantis. Po NATO sprendimo dislokuoti karius rytiniame flange, įtampa Rytų Baltijoje auga. Net neutrali Švedija paskelbė, kad šalis pratęs nuolatinį karinį buvimą Gotlando saloje.

Rusija savo kontroliuojamoje žiniasklaidoje ir toliau apibūdina NATO kaip pavojų ir jau kuris laikas grasina dislokuoti “Iskanderius” Kaliningrade. Rusijos pareigūnai apie tai kalbėjo dar nuo 2010-ųjų.

Rusijos pareigūnų retorikos dėl Iskanderių dislokavimo Kaliningrade chronologija

2016 Birželis

2016 Birželis

2016 Gegužė

2015 Gegužė

2016 Balandis

2015 Rugsėjis

2015 Rugpjūtis

2013 Gruodis

2012 Gegužė

2011 Lapkritis

2010 Vasaris